VILKŲ ŽIEMA 7 – tvirtas sugrįžimas, laukiame tęsinio!
Atgimęs po trejų metų tylos festivalis VILKŲ ŽIEMA griaudėjo trumpai, bet galingai.
Užgriuvus artimųjų ir pažįstamų klausimams apie VILKŲ ŽIEMĄ, ar pasibaigus covid karantinui grįš festivalis, pradėjome apie tai susimąstyti dažniau, ir patys nepajutome, kaip įsivažiavome į darbus. Festivalio pamatinis žvėris buvo užsigulėjęs, tad ši žiema buvo pats laikas išleisti jį siutui Vilniuje.
Nuo pat pradžių norėjome laisvo, dvasingo ir nepažaboto metalinio renginio, iki kaulų tvirto savo dvasia. Todėl ryžomės formuoti ypatingą programą.
Nuovokesni turbūt pastebėjo, kad kelios festivalyje dalyvavusios komandos retai sutinkamos Europos renginiuose ir jų negalima pamatyti didžiuosiuose metalo festivaliuose. Taip, žinojome, kad joms dalyvaujant nebus lengva. Buvo keletas atsisakiusių komandų groti kartu vienoje scenoje. Likimo ironija, tolerantiškų savokų propaguotojai tampa radikalūs, o tariamai neteisieji yra beatodairiškai engiami. Tebūnie. Garsiai bylojančių miške tiesa lieka kažkur per vidurį. Mes to nepakeisime. Nesikišame į politines intrigas. Mums svarbiausia – muzika. Taip, turėjome papildomų rūpesčių, bet užsibrėžtas tikslas – gaivališkas ir išjaustas metalo triumfas – buvo pasiektas. Ukrainiečiai ir australai buvo verti tų papildomų pastangų. Renginys pavyko nuostabiai ir esame tuo be galo patenkinti.
Žinoma, didžiausias ačiū atlikėjams: visi pasirodymai buvo išskirtinai saviti ir savaip įtraukiantys. Didžioji dauguma atlikėjų susirinko dar iš vakaro, kad galėtų tinkamai pasiruošti ir koncertai vyktų sklandžiai. Atlikėjų logistika buvo beprotiškai paini, DESTRÖYER 666 ir ASAGRAUM visi muzikantai keliavo po vieną iš skirting miestų ir šalių, tokiu pat painiu skrydžių voratinkliu ir grįžo. Tačiau kuo daugiau logistikos detalių, tuo daugiau tikimybių paklaidoms. Dėl atidėto skrydžio iš Norvegijos nepavyko atvykti ASAGRAUM bosistei. Boso gitarą paskutinę minutę perėmė grupės gitaristė. Koncertas įvyko, o daugelis net ir nesuprato, kad grupė pasirodė nepilna sudėtimi. Tai išties parodo merginų iš Olandijos profesionalumą. Linkime joms sėkmės ir lauksime grįžtant.
Na ir atskiro pasakojimo vertas susitikimas su NOKTURNAL MORTUM. Begalė apsikabinimų, begalė pasakojimų, nuotraukų rodymas su subombarduotais namais Charkive, su keliolikos žmonių gyvenimu vieno kambario bute ir ant grindų gulinčiais vaikais. Raketų sprogimų garsas – ukrainiečių kasdienybė, ir nėra pasaulyje psichologų, kurie jiems padėtų. Karo padariniai lydės juos visa gyvenimą. Klausantis jų atima žadą ir spaudžia krūtinę. Visko neįmanoma išpasakot. Linkime jiems stiprybės ir laisvės – jie to nusiplnė su kaupu!
Grįžtant prie pačio renginio, nepaleidžia jausmas, kad tai buvo be galo sudėtingai įgyvendinamas festivalis. Nors pasiruošimas vyko keletą mėnesių, visas techninis pasiruošimas turėjo įvykti tik tą pačią dieną, nes iki tol klubas buvo užimtas. Darbų koncentracija, sprogimas, kulminacija, BUUUM!!!!... ir tada tyla.
Puiki treniruotė. Norėsime pakartoti!
Išskirtinis AČIŪ „Muzlab“ komandai – garsas buvo nuostabus!
Ačiū apšvietėjams. Anot Kablio vadybos atstovo, apšvietimas buvo vienas įspūdingiausiu Kablio renginių istorijoje.
Ir Ačiū visiems, kad susirinkote! Ačiū, brangieji, už meilę sunkiausiai muzikai. Buvo be galo malonu matyti tiek daug jūsų išsiilgusių grynakraujo metalo!
Mums patinka tai, ką darome! Pažindami Metalo kultūrą mes atradome savo vietą gyvenime, atradome žmones, kurie mus supa, įgijome geriausius draugus. Ypatingas ačiū komandai, kad sutikote dalyvauti šioje beprotiškoje avantiūroje kartu! Padarėte, susimokėjote ir laimingi išsiskirstėte. Atleiskite, bet jūs visiškai nenormalūs! Branginu kartu praleistas akimirkas, ačiū, kad esate būtent tokie!
Už žvėrišką ir nepažabotą rokenrolą!
Būkite sveiki ir iki kitų susitikimų!
Daividas
